Informacinių technologijų naudojimas Kauno muziejuose

Visuomenės poreikiai sparčiai keičiasi. Muziejai, siekdami visuomenei teikti šiuolaikines paslaugas, vis dažniau tam pasitelkia išmaniąsias technologijas, įvairias  komunikacines, kultūrines bei edukacines priemones. Jau įprasta, kad jie skaitmenina savo sukauptas vertybes, sukurtą skaitmeninį turinį saugo bei perkelia į virtualią erdvę, rengia virtualias parodas, aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, kuria bei plėtoja savo internetines svetaines ir kt. Išmaniųjų technologijų naudojimas darbe, naujų el. produktų, paslaugų kūrimas – viena iš muziejų prioritetinių veiklos sričių, bet geriems sumanymams įgyvendinti dažnai labai trūksta lėšų. Vis dėlto gražių darbų ir rezultatų kasmet daugėja.

Jau keli metai, kaip pagrindiniai Kauno miesto muziejai savo ekspozicijose suteikia galimybę lankytojams naudotis audiogidu lietuvių, anglų ir lietuvių gestų kalbomis. Jie čia buvo įdiegti 2013 m. įgyvendinant Lietuvos dailės muziejaus įgyvendintą projektą „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) įdiegimas Lietuvos muziejuose“. Tokie audiogidai veikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicijoje,  Kauno IX forto muziejaus Naujojo muziejaus ekspozicijoje,  Lietuvos aviacijos muziejuje,  Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ekspozicijoje „Iš amžių glūdumos į mus“, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijoje. Audiogidai leidžia lankytojui savarankiškai planuoti savo asmeninį maršrutą muziejuje. Iš viso 2013 m. vykdant minėtą LIMIS projektą, Lietuvoje tokie audiogidai buvo įdiegti 30-yje ekspozicijų.

Dažnai muziejuose prie eksponatų galima rasti QR kodus, kurie nukreipia į LIMIS portalo konkrečius puslapius. Čia apie šiuos eksponatus galima pamatyti ir perskaityti kur kas daugiau informacijos, negu metrikose, pateiktose ekspozicijose prie eksponatų. Pastebima, kad QR kodų teikiamomis galimybėmis muziejų lankytojai naudojasi ne itin dažnai. Priežastis ta, kad tam, jog nuskenuotum QR kodą ir ekrane pamatytum išsamią informaciją apie eksponatą, reikia su savimi turėti mobilų išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, kuriame įdiegta QR kodų nuskaitymo programėlė. Reikia ir interneto ryšio.

Kai kurių Kauno miesto muziejų ekspozicijose galima pamatyti išmaniuosius stendus / planšetinius kompiuterius, kuriais naudodamasis gali sužinoti daugiau informacijos apie muziejaus saugomas vertybes. Tokių kompiuterių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Naudojantis šiais kompiuteriais čia gali sužinoti svarbius M. K. Čiurlionio biografijos faktus, peržiūrėti suklasifikuotus kūrėjo darbus, monitoriaus ekrane pamatyti jų didelius atvaizdus.

Lankytojus įtraukianti, moderni ekspozicija yra įrengta Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Čia muziejininkams pavyko sukurti interaktyvią edukacinę erdvę. Naudojantis muziejuje įdiegtomis technologijomis galima išmokti perduoti žinutę Morzės abėcėle, atsakyti į testo klausimus ornitologijos tema, pažaisti interaktyvų, į judesius reaguojantį žaidimą ir kt.

2017 m. sausio mėnesį Kauno Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje buvo atidaryta nauja, šiuolaikiška lietuvių tautinės muzikos istorijos ekspozicija. Šį projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto muziejus. Pagrindinis projekto tikslas buvo atnaujinti senąją ekspoziciją ir, pritaikant ją vaikų ir jaunimo poreikiams, įdiegti keletą interaktyvių elementų. Dabar čia pristatomos dvi pagrindinės temos: kankliavimo ir piemenavimo kultūra. Interaktyvi visa ekspozicija. Išmanūs net laiptai. Jie, reaguodami į lipančiojo judesius, groja. Naudojantis ekspozicijoje esančiais planšetiniais kompiuteriais galima išsamiai susipažinti su lietuvių muzikine kultūra. Kompiuteriuose   pateikiamas skaitmeninis turinys apie įvairius muzikos žanrus bei garso įrašų pavyzdžiai.

Muziejaus tematika šio projekto kūrėjams natūraliai padiktavo užduotį garso įrašus pasirinkti kaip vieną iš pagrindinių informacijos perteikimo priemonių. Ekspozicijoje yra įrengti stendai, prie kurių, užsidėjus ausines, galima pasiklausyti ne tik lietuvių liaudies melodijų, susipažinti su įvairių kanklių ir kitų eksponuojamų instrumentų skambesiu, išgirsti kaip liaudies muzika interpretuojama ir panaudojama šiais laikais. Karaoke mėgėjai gali padainuoti sutartinių karaoke.

Užtvirtinti muziejuje įgytas kankliavimo kultūros žinias padeda žaisiminga viktorina.

Ekspozicijoje yra nemažai eksponatų (kanklių, skrabalų ir kt.), kuriuos lankytojai gali liesti ir  jais pagroti.

Kauno Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus – sektinas pavyzdys daugeliui Lietuvos muziejų, nes lankytojai, ateidami į šias atminties institucijas, šiandien jau nebesitenkina vien tradiciškai išeksponuotomis vertybėmis ir pateikiama tekstine informacija. Jie čia nori rasti ir jaukią, jiems draugišką aplinką, įtaigiai ir šiuolaikiškai pateikiamą aktualią informaciją  apie muziejuose saugomas vertybes.

Nuotraukose – Kauno Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus lietuvių tautinės muzikos istorijos ekspozicijos fragmentai

Tekstas ir nuotraukos Gintautės Riabovaitės

Atnaujinta: 2017-06-08