Papildytos realybės taikymas muziejuose: gerosios patirtys

Papildyta realybė (angl. Augmented reality) – tai pasaulio atvaizdavimas, naudojantis kompiuterinės grafikos elementais (vaizdais, tekstais ar garsais), suteikiančiais papildomos informacijos apie stebimą objektą. Technologija fiksuoja realybės vaizdą ir ant jo uždeda papildomą „sluoksnį“, taip ją praturtindama naujais elementais. Naudojama vaizdų stebėjimo įranga – internetinė vaizdo kamera, išmanusis telefonas ar planšetė. Vienas geriausiai žinomų pastarųjų metų papildytos realybės technogijomis sukurtų žaidimų yra „Pokemon Go“. Žaidėjai gaudo per telefonų kameras realioje aplinkoje matomus pokemonus. Didžiulis žaidimo populiarumas rodo, kad su papildytos realybės technologija galima pasiekti didelę auditoriją.

Singapūro nacionaliniame muziejuje šiuo metu veikia įspūdinga instaliacija Story of the Forest (liet. Miško istorija). Instaliaciją sudaro 69 vaizdai iš Viljamo Farquhar‘o gamtos istorijos piešinių kolekcijos. Šie piešiniai buvo perkelti į trimatės erdvės animaciją, su kuria lankytojai gali interaktyviai bendrauti. Kaip tai veikia? Lankytojai atsisiunčia mobiliąją programėlę ir naudodamiesi telefonu ar planšete tyrinėja piešinius. Programėlė veikia panašiai kaip „Pokemon Go“ žaidimas: jos naudotojai gali gaudyti ir rinkti objektus, kurie šiuo atveju yra augalai ir gyvūnai. Surinkus visą kolekciją, programėlė pateikia papildomos informacijos apie jų buveines, maitinimosi įpročius ar retumą. Viljamo Farquhar‘o kolekcija yra viena reikšmingiausių Singapūro nacionaliniame muziejuje. Instaliacija buvo sukurta japonų skaitmeninio meno grupės „teamLab“, o papildyta realybė suteikė galimybę piešinius prikelti gyvenimui.

2017 metais Ontarijo meno galerija pradėjo dirbti su skaitmeninio meno kūrėju Aleksu Mayhew‘u ir sukūrė papildytos realybės instaliaciją ReBlink (liet. Mirksnis). Naudodamasis papildytos realybės technologija, menininkas į XXI a. tikrovę perkėlė šešis istorinius paveikslus iš muziejaus kolekcijos. Viename iš instaliacijoje panaudotų paveikslų – Džordžo Agnew Reid‘o „Drawing Lots“ (liet. Daug piešiantys) – vaizduojami trys ant tvoros susėdę jaunuoliai, palinkę prie vieno jų rankose laikomo objekto. Alekso Mayhew’o modernioje versijoje jaunuoliai yra atskirti ir pasinėrė į telefonų ekranus. Skaitmeninant paveikslus, pirminė jų reikšmė buvo perkeista į šiandien aktualias temas, tokias kaip tarša, ekologija, technologijų įtaka mūsų šiuolaikiniui gyvenimui.

Prieš keletą metų Smitsono nacionalinis gamtos istorijos muziejus Vašingtone taip pat panaudojo papildytos realybės technologiją, naujai pristatant vieną seniausių savo rinkinių – gyvūnų skeletus, kurie Kaulų salėje (angl. Bone Hall) eksponuojami nuo 1881 metų. Dabar lankytojai gali parsisiųsti mobiliąją programėle Skin and Bones (liet. Oda ir kaulai) ir joje matydami tarsi atgijusius gyvūnus, palyginti skirtingų rūšių griaučius, jų išvaizdą ir judėjimą. Toks papildytos realybės pritaikymas pagyvino Smitsono instituto kolekciją.

Pérez meno muziejus Majamyje 2017 metais kartu su menininke Felice Grodin sukūrė pirmają vien tik papildytos realybės meno parodą Invasive species (liet. Invazinės rūšys). Jei ankstesniuose pavyzdžiuose buvo naudojami egzistuojantys paveldo objektai, tai Grodin sukūrė visiškai skaitmeninį projektą, t.y. sukūrė skaitmeninius vaizdus tuščiose erdvėse. Instaliaciją sudarė serija skaitmeninių būtybių vaizdų, tokių kaip 3D šliaužiantys vėžliai ar medūzos, kurios įsivaizduojamoje ateityje užvaldė muziejaus pastatą. Menininkė siekė sąveikos su pastato architektūra ir jo transformacijos, kartu primenant apie trapią žemės ekosistemą ir klimato kaitos pavojų.

Yra daugybė būdų, kaip muziejai gali panaudoti papildytos realybės technologiją. Vienas paprasčiausių – muziejaus lankytojams pateikti papildytos realybės pasakojimus apie eksponatus. Pavyzdžiui sukuriant trimatį kūrinio autoriaus atvaizdą, kalbantį apie kūrinio naratyvą. Taip pat ekrane galima sukurti trečią dimensiją, kurioje objektai ar scenos atgytų, imtų judėti. Papildyta realybė galėtų būti dar vienas įrankis, padedantis muziejams efektyviau komunikuoti su lankytojais, ilgiau išlaikyti juos ekspozicijoje, įdomiau bei interaktyviau pristatyti muziejaus rinkinius.

Tekstą pagal www.museumnext.com informaciją parengė Kauno regiono muziejų skaitmeninimo centro vyr. metodininkė Daina Zozaitė

Atnaujinta: 2020-06-12