Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos videoteka

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaizdo filmų kolekcija – tai kultūros paveldo dalis, tiesiogiai susijusi su Šiaulių regionu ir bene labiausiai – su Šiaulių miestu. Bibliotekos videoteka internete >

 

Alberto Griganavičiaus kolekcija

Iš Ukmergės apskrities, Kavarsko valsčiaus, Svirnų vienkiemio kilęs gydytojas neurochirurgas Albertas Griganavičius negalvojo apie mediciną, svajojo studijuoti geologiją, bet likimas lėmė tai, kad jis tapo gydytoju. „Kai pamačiau filmą, kuriame po operacijos mergaitė atgavo regėjimą, supratau, jog turiu studijuoti mediciną“, – apie profesijos pasirinkimą yra pasakojęs neurochirurgas. Dirbdamas gydytoju A. Griganavičius įsitraukė į visuomeninę veiklą, nes negalėjo pasyviai stebėti, kas vyksta aplinkui, taikstytis su negerovėmis ar nesidžiaugti gražiais laimėjimais. Jis visada jautė malonią pareigą apie tai ir parašyti. Jis yra parengęs daugiau negu 60 mokslinių pranešimų, periodikoje paskelbęs daugiau negu 300 publikacijų aktualiomis temomis. Gydytojas turi sukaupęs ir didelę filmoteką. Jis Šiaulių televizijai yra parengęs 12 videofilmų tema „Blaivumas – gyvenimo laimė“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai padovanojęs unikalią filmuotos medžiagos kolekciją iš Lietuvos atgimimo laikotarpio renginių ir įvykių. A.Griganavičiaus pavyzdys rodo, kad žmogus, kuris imasi darbų, vedamas savo tvirtų įsitikinimų ir troškimų, gali nepaprastai daug padaryti. Jis yra ne tik puikus neurochirurgijos specialistas, nuoseklus kovotojas už blaivybę, bet ir gimtosios kalbos puoselėtojas. Išleido publicistikos knygą „Reikia tos Lietuvos“, atsiminimų knygą aukštaičių tarme „Kū ašen da atamenu“.  „Jei tarmiškai reikėtų parašyti apie šių dienų gyvenimą, būtų be galo sunku, nes iš vaikystės mintyse liko ne tik atsiminimai, bet ir žodžiai, kuriuos tardavau… Tėviškėje gyvenau tik 10 metų, tačiau tie prisiminimai iki šiol mieliausi”, – rašo jis.

Šiaulių miesto Garbės piliečio, visuomenės veikėjo Alberto Griganavičiaus filmuotoje medžiagoje užfiksuotos mitinguose sakytos kalbos, sausio 13-osios dienos įvykiai Šiauliuose ir kiti istoriniai momentai. Joi fotojuostose šie įvykiai yra įamžinti nuo pradžios iki pabaigos. Autorius yra sakęs: „Ateinu į renginį, pastatau kamerą ir nesiblaškau, kad ko nepražiopsočiau“. Bibliotekai perduoti įrašai yra VHS formato.

 

Algirdo Kulikausko kolekcija

Algirdas Kulikauskas, Šiauliuose gerai žinomas Atgimimo laikotarpio veikėjas, Sąjūdžio grupės mieste kūrėjas, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas fotografija ir kinematografija susidomėjo prieš šešis dešimtmečius, tad jo archyvuose – kelių kūrybinių laikotarpių medžiaga. Kaip pasakoja A. Kulikauskas, pirmąjį  fotoaparatą dar 1952 m., mokantis vidurinėje mokykloje, jį paskatino pasidaryti dailininkas Gerardas Bagdonavičius, visų vadinamas Pendzeliuku. „Aparatą padarėme – be linzių, tik su įkaitinta adata išdurta skylute, ir žinoma, juo pafotografavau“. Iš pirmos stipendijos nusipirkęs tikrą fotoaparatą – „Liubitelj“ pradėjo savarankiškai fotografuoti. Jau 1960 m. įsigijo kino kamerą, nes kino kameros galimybės didesnės. Kadangi Nikitos Chruščiovo atšilimo laikotarpiu Užpoliarėje buvo taikomas 1,5–2 koeficientų darbo užmokestis, savu noru išvyko į Vorkutą. Buvo įdomių dalykų, kuriuos norėjosi užfiksuoti ir Vorkutoje, ir Šiauliuose. Atgimimo laikotarpiu filmuodamas renginius susidurdavo su vos ne atviru priešiškumu, klausimais: kieno užsakymu dirbi – gal KGB?
Sąjūdžio veikėjas, dar ir vargonų meistras, Algirdas Kulikauskas filmuoja ir apdoroja filmus pats.  Bibliotekai medžiagą jis pateikia jau skaitmeniniu formatu. Be dokumentinės video medžiagos tremties, partizanų, Atgimimo laikotarpio tematika, jo kolekcijoje yra įvairiausių  įrašų ir iš sovietmečio laikotarpio: interviu su medikais, bedarbiais, muzikantais, liaudies meistrais, kad ir su laikraščių pardavėju… Kas geriau gali atskleisti tą laikotarpį, jei ne tokia „gyva“ medžiaga?

 

Laimučio Gudinavičiaus kolekcija

Įdomesni faktai apie Laimutį Gudinavičių: „1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje sovietams užgrobus Lietuvos radiją ir televiziją, po dienos jau pradėjo transliuoti nepriklausomas televizijos kanalas iš Šiaulių. Nors transliacijos vyko iš Šiaulių dramos teatro, sovietai kanalo nesusekė. Ši istorinė detalė iki šiol nedaug kam žinoma. Kanalas buvo būtinas.  Vienas iš šiaulietiškos televizijos kūrėjų buvo Laimutis Gudinavičius. Televiziją Šiauliuose ir anksčiau jau buvo planuota įkurti, o įvykiai, ypač 1991 m. sausio 13-osios įvykiai, tą procesą paspartino.

„Iš Televizorių gamyklos atvežėme kilnojamąją televizijos stotį, gamyklos inžinieriai įrengė studiją, užkėlė anteną ant teatro stogo ir signalą transliavo iš televizijos bokšto. Kilnojamoji televizijos stotis buvo pagaminta Šiauliuose ir turėjo keliauti į kažkokį Tarybų Sąjungos miestą, bet taip ir pasiliko Šiauliuose”, – prisimena L. Gudinavičius.

Lietuvos kino operatorius, režisierius, filmų ir televizijos laidų kūrėjas, Šiaulių kino meno klubo narys,  Pasaulinės mėgėjiško kino draugijos UNICA narys L. Gudinavičius yra  sukūręs daugiau negu 50 vaizdajuosčių apie Šiaulių krašto tautodailininkus ir šviesuolius,  22 filmus ir daugybę televizijos laidų, turinčių istorinę-pažintinę reikšmę.

Gudinavičiaus vaizdo filmų kolekcija – viena iš didžiausių. Kol kas bibliotekos videotekoje ir interneto naudotojams prieinama tik jos dalis. Kita (didesnė) kolekcijos dalis buvo iš autoriaus gauta VHS formatu.

 

Rimanto Vencevičiaus kolekcija

„1973 metais Kino mėgėjų draugijos Šiaulių skyriui pradėjo vadovauti iš Vilniaus atkeltas dirbti Rimantas Vencevičius. Jis buvo skyriaus vadovas visą sovietmetį iki 1993 metų. Tuo metu kino mėgėjų veikla Šiauliuose ir įsisuko“,  – pasakoja Viktoras Gundajevas. R. Vencevičius nemažai prisidėjo prie Šiaulių kino muziejaus sukūrimo. Jis aktyviai dirbo restauruojant, archyvuojant, bei skaitmeninant Šiaulių kino paveldą. Buvo Šiaulių kino meno klubo kuriamų televizijos laidų bendradarbis, vienas iš filmų festivalio „Debiutas“ įkūrėjų ir organizatorių.

Šviesios atminties kino režisierius Rimantas Vencevičius (1947-2014). Dokumentiniuose filmuose įamžino Šiaulių miestą, iškilias asmenybes, istorinius įvykius.

 

„Senasis Šiaulių kinas“

2009–2012 metų TV laidose „Senasis Šiaulių kinas“ – šiauliečių kino mėgėjų sukurti dokumentiniai, vaidybiniai filmai, apimantys 1958–2010 m. laikotarpį, atspindintys Šiaulių miesto istorinę raidą. Šių laidų įrašus biblioteka saugo skaitmeniniu formatu.

 

„Anądien Šiauliuose“

TV laida „Anądien Šiauliuose“ – tai nauja televizijos laidos „Senasis Šiaulių kinas“ versija. Pavadinimas keičiasi, keičiasi ir filmo autoriai. Jei ankstesnėse laidose buvo rodomi šiauliečių autorių sukurti filmai, tai naujoje laidoje – filmai, sukurti Lietuvos kino studijoje. Senųjų kino kronikų vaizdai pasakoja apie miesto istoriją. Įdomūs mūsų miesto istorijos atspindžiai, iškilios asmenybės, svarbūs miesto įvykiai. Galėsime laiku nukeliauti atgal 50-60 ir daugiau metų – archyviniai kadrai iš tarpukario, iš Antrojo Pasaulinio karo, pokario. Kino dokumentai ilgai rinkti Centriniame valstybės archyve, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos fonduose“ – sako Viktoras Gundajevas.

 

„Filmuoja Šiauliai“

Laidos „Filmuoja Šiauliai“ tikslas pristatyti miesto bendruomenei Šiauliuose gyvenančius ir dirbančius audiovizualinio meno kūrėjus. Šie žmonės – įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai: moksleiviai, studentai, pensininkai, žurnalistai, įvairių krypčių menininkai, nevengiantys paimti į rankas filmavimo kamerą.  Laidoje rodomi filmai, autoriai pasakoja apie šių kūrinių atsiradimą, idėjas, filosofiją, rodomi reportažai iš filmavimo aikštelių, pristatomos technologinės naujovės.

 

Kitos kolekcijos

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos videotekoje yra ir daugiau vaizdo įrašų, filmų kolekcijų. Labai vertiname kraštiečio fotomenininko Algirdo Musneckio gyvą pasakojimą apie skautą Stasį Ivanauską, džiaugiamės Kelmės rajono visuomeninės organizacijos „Krašto informacija“ dovanota video medžiaga apie Kelmės regioną.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos videoteka >

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos informacija

Atnaujinta: 2017-04-04