Teisės istorija portale www.epaveldas.lt
Teisės istorija – viena iš visuomenės mokslo šakų, padedanti suvokti sudėtingą teisės esmės problematiką, suprasti vykstančius teisinius reiškinius.
Teisės istorijos moksliniams tyrinėjimams politiniu atžvilgiu kardinaliai besikeičiantys laikotarpiai sudarydavo labai skirtingas sąlygas ir turėdavo didelę įtaką jų rezultatams. Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų tik ką atkūrusios valstybingumą Lietuvos teisė ir jos istorija težengė pirmus žingsnius. Sovietmečiu poveikį teisės istorijai darė griežtas mokslo partiškumo reikalavimas, primygtinis oficialus valdžios orientavimas į politinį-ideologinį šios medžiagos aktualumą. Pastaraisiais metais, teisinei praeičiai tapus laisvų mokslinių tyrimų objektu, teisės istorikai pasiekė tam tikrų rezultatų, nors tyrimuose esama dar nemažai spragų.
Besidomintiems teisės istorija ir jos tyrinėtojams pravartu pavartyti leidinius, esančius portale www.epaveldas.lt, susipažinti su seniausiais šaltiniais, padariusiais didžiulę įtaką teisės mokslo raidai Lietuvoje.
Iš teisės istorijos perspektyvos galima žvelgti į tris Lietuvos Statutus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisynus. Pirmasis Lietuvos Statutas įsigaliojo 1529 m., Antrasis – 1566 m., Trečiasis patvirtintas 1588 m. Visi Lietuvos Statutai parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine slavų kalba, parengti remiantis teismų praktika, susiformavusia pagal paprotinius ir valstybės vadovų teisės aktus bei pagal kanonų ir romėnų teisės rinkinių nuostatus. Tai pirmoji oficiali tokio pobūdžio pasaulietinės teisės kodifikacija Europoje. Trečiąjį Statutą slavų kalba galima pavartyti portale epaveldas.lt. Tai „Статут Великого князства Литовского от наяснейшого г[о]с[по]д[а]ра короля его м[и]л[о]сти Жикгимонта третего на коронацыи в Кракове выданый року 1588“ (apie 1594 m.), lenkų kalba – „Statut Wielkiego Kśięstwá [Xięstwá (?)] Litewskiego od Naiáśnieyszego Hospodárá Krolá Jego Mośći Zygmunta III. na koronacyey w Krakowie w roku 1588. Wydany“ (1614). Jis skelbė Lietuvą atskira valstybe su teritorija ir sienomis, pripažino sostinę Vilnių, atskirą nuo Lenkijos administraciją, atskirą monarcho titulą; taip pat draudė karaliui Lietuvoje dalyti žemes ir tarnybas užsieniečiams. Statutas iki 1840 m. veikė ir kaip Lietuvos konstitucija, saugodamas lietuvių teises. 1840 m., panaikinus Lietuvos Statuto galiojimą, pagrindinis teisės šaltinis Lietuvoje buvo Rusijos imperijos įstatymų sąvado 10 tomo 1 dalis – „Civiliniai įstatymai“, į lietuvių kalbą išversti Kazio Šalkauskio ir išleisti 1930 m. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sąvado 10 tomo 1 dalis tapo Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.
Verti dėmesio Lietuvos universiteto (Kaune) profesoriaus Aleksandro Jaščenkos, iki 1930 m. juridiniame fakultete dėsčiusio teisę, darbai. Jis rašė straipsnius į spaudą, išleido keletą knygų lietuviškai apie tarptautinę teisę. Portale www.epaveldas.lt yra jo parengti atskirų keturių tomų konspektai studentams „Romėnų teisė. Istorija ir dogma. Romėnų teisės dogma“ (1930).
Ypač svarbūs profesoriaus Augustino Janulaičio darbai, kuriuose jis tyrinėjo XIV–XIX amžiaus teisės istoriją. Jo 1928 m. išleistas darbas „Užnemunė po Prūsais (1795–1807)“ – tai istorinis teisės ir politikos tyrinėjimas, kuriame aprašė, kaip po Lenkijos ir Lietuvos valstybės III padalijimo (1795) Prūsija prisijungė lenkų ir lietuvių (Užnemunę) žemių, iš kurių buvo sudaryta Prūsijos karalystės provincija Naujieji Rytprūsiai, kuri gyvavo iki Napoleono I karų. A. Janulaitis panaudojo archyvų šaltinius, kurių dalis neišliko. Jis apibūdino šioje lietuvių teritorijoje įvestą Prūsijos teisinę sistemą, ją lygino su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sistema; nagrinėjo teismų atskyrimą nuo administracinės valdžios, jų sandarą ir veiklos praktiką.
Kitas kruopštus A. Janulaičio darbas – „Napoleono teisynas: jo atsiradimas ir veikimas Prancūzijoj, išsiplėtimas svetur, o ypatingai Lietuvos Užnemunėje“ (1930). Profesorius paaiškina jo atsiradimo istoriją ir kodėl pavadino jį teisynu, o ne kodeksu (Code Napoleon arba Code Civil, pranc. k.). „Teisyno žodį suprantu kaip įstatymų ar teisių rinkinį, pagal tam tikrą sistemą sudarytą. Negaliu priimti kodekso žodžio, nes jis man atrodo negalimas lietuvių kalbai. Codex – žodis lotyniškas; filologų aiškinimu, tai reiškiąs rąstigalį, medžio gabalą, vaškuotą lentelę, ant kurios buvo rašoma <…>, vėliau ėmė vartoti kaipo teisių ar įstatymų sistemą, surinktą į vieną knygą.“
Napoleono teisynas dėl Napoleono užkariavimų nuo 1808 m. buvo įvestas pietinėje Lietuvoje (Užnemunėje) ir galiojo su pakeitimais ir papildymais iki 1940 m. vasaros pabaigos. 1918–1940 m. iš tikrųjų veikiančios buvo kodekso antroji ir trečioji knygos, reguliavusios turtinius santykius. Prancūzai, įžengę į prūsų valdomas Lietuvos ir Lenkijos žemes, panaikino čia Prūsijos teisės galiojimą ir paskelbė apie 1804 m. Prancūzijos civilinio kodekso įvedimą nuo 1808 m. Kodeksas įtvirtino asmens laisvės, formalios piliečių lygybės, privačios nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principus, pasaulietišką santuoką ir šeimos santykius.
Apie įstatymų įvairovę Lietuvos teritorijoje A. Janulaitis rašo knygoje „Lietuvos teisyno reikalu: raštas apie Lietuvos įstatymų mišrumą, jų kliaudis, rusininkų įsivyravimą naujųjų įstatymų gaminime ir apie tai, kaip tą visą reikia prašalinti“ (1925).
Žinomiausios profesoriaus A. Janulaičio parašytos knygos apie teisės istoriją, kurias galite skaityti www.epaveldas.lt:
- „Ignas Danilavičius Lietuvos bei jos teisės istorikas“ (išleista 1932 metais),
- „Lietuvos bajorai ir jų seimeliai XIX amž. (1795–1863)“ (išleista 1936 metais),
- „Lietuvos teisės istorija. Kunigaikščių, ponų ir bajorų gadynės“ (A. Janulaičio dėstytų paskaitų konspektas, išleistas 1933 metais),
- „Lietuvos teisės istorija. Priklausomybės laikai (Užnemunė. Aukštaičiai ir žemaičiai po Rusais)“ (1933 m.)
- „Lietuvos teisės istorija. Prūsai“ (1933 m.).
- „Lietuvos visuomenės ir teisės istorija“ / sekdamas Stanislovą Kutrzebą parašė Augustinas Janulaitis. – 1916; 1920. – 218 p.
- „Vyriausiasis Lietuvos tribunolas XVI–XVIII a.“ (1927 m.)
Norisi paminėti, kad portale www.epaveldas.lt galima skaityti ne tik knygas apie teisės istoriją, bet ir „Lietuvos universiteto Teisių fakulteto darbuose“ išspausdintus reikšmingiausius ir kitų tarpukario teisės mokslininkų (Petro Leono, Mykolo Romerio ir kt.) darbus.
Šaltiniai:
Lietuvos naujosios teisės istorijos tyrimai: rezultatai ir problemos / Mindaugas Maksimaitis // Teisė. – 2011, T. 78. – P. 42–54.
Maksimaitis, Mindaugas. Teisės mokslas Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-04-21]. Interneto prieiga: https://www.vle.lt/straipsnis/teises-mokslas-lietuvoje/
Prancūzijos civilinis (Napoleono) kodeksas ir jo galiojimas Lietuvoje / Antanas Šenavičius // Viešoji politika ir administravimas. – T. 13, Nr. 3 (2014), p. 513–527.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija
Atnaujinta: 2021-04-23