Senoji fotografija Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninėje kolekcijoje

Šiais metais tūkstančiams Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninės kolekcijos dokumentų buvo suteiktas viešo naudojimo statusas. Čia saugomais rankraščiais, retais spaudiniais, grafikos kūriniais ir fotografija nuo šiol galima naudotis mokslinėje, kūrybinėje, edukacinėje, komercinėje veikloje be jokių autorių teisių apribojimų. Nuolat pildomoje VU bibliotekos Skaitmeninių kolekcijų platformoje  galima rasti per 10 tūkstančių skaitmeninių objektų. Tarp jų – Juozapo Čechavičiaus senojo Vilniaus bei Isako Serbovo ir Michailo Kustinskio etnografinės fotografijos.

Bibliotekos interviu su Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Rankraščių skyriaus vyriausiąja bibliotekininke istorike Valentina Karpova-Čelkiene pristatoma senosios fotografijos kolekcija, jos dokumentavimo, skaitmeninimo procesas ir prioritetai:

„Gali pasirodyti, kad skaitmeninimas yra gana paprastas procesas. Tereikia tik sugalvoti, ką skaitmeninti, nusinešti objektą į VU bibliotekos Skaitmeninimo skyrių ir suskaitmeninti. Tačiau taip nėra. Šį procesą visų pirma nulemia labai daug išorinių veiksnių. Biblioteka turi atsižvelgti į visos Lietuvos skaitmeninio turinio kūrimo standartus, kurie yra tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kuriamam skaitmeniniam paveldui numatyta eilė reikalavimų, kuriuos turime atitikti. Atsižvelgiant į juos, biblioteka parengia ir paskelbia savo skaitmeninamų objektų prioritetų sąrašą bei laikosi jame numatyto plano. 

Antra, skaitmeninimą reikia suvokti ir kaip būdą išsaugoti nykstantį kultūros paveldą, kurį išgelbėti fiziniu būdu dažnai neužtenka nei finansinių galimybių, nei žmogiškųjų išteklių, nei laiko. Todėl daug dėmesio skiriame prastos būklės dokumentų restauravimui ir skaitmeninimui. Absoliuti dauguma mūsų kolekcijose esančių fotografijų yra geros būklės ir nereikalauja skubaus „gelbėjimo“.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad biblioteka teikia prioritetą skaitmeninti ne pavienius dokumentus (įskaitant ir fotografijas), o ištisas kolekcijas. Tam, kad galima būtų skaitmeninti visą kolekciją, ji turi būti pilnai aprašyta VU bibliotekos elektroniniame kataloge. O tai labai priklauso ir nuo Rankraščių skyriaus darbuotojų pajėgumo. Pavyzdžiui, aš aprašinėjau VU bibliotekos fondo fotografijas, kurių yra apie 2500 vienetų (F47) – tai užtruko trejus metus!

Ir pabaigai reikėtų paminėti tokį svarbų punktą kaip autorių teisės. Daugeliui XX a. antros pusės fotografijų galioja autorių teisės. O ką daryti nežinant fotografijų autorių? Tokiems „kūriniams našlaičiams“ turi būti atliekama kruopšti paieška, siekiant nustatyti autorines ir turtines teises bei suderinti skaitmeninimo leidimus su jų paveldėtojais. Kaip suprantate, biblioteka dažniausiai neturi nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių tokioms ilgoms paieškoms atlikti… Todėl, įvertinęs visus skaitmeninimo procesą nulemiančius faktorius, supranti, kodėl šis procesas vyksta galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi…

Plačiau susipažinti su VU bibliotekos skaitmeninimo procesu ir prioritetu galima viešai prieinamose VU bibliotekos skaitmeninimo gairėse.“

Visas interviu: https://bit.ly/3vauOAW

Iliustracija: Dvi jaunos merginos kasdieniais drabužiais Isako Serbovo fotogr., 1912 (5).

Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą Vilniaus universiteto bibliotekos informaciją

 

Atnaujinta: 2021-04-21