Skaitmeninis istorijų pasakojimas: 7 patarimai

Europeanos tinklo asociacijos darbo grupė pristato Europeaną kaip „galingą platformą istorijų pasakojimui“. Europos kultūros paveldo platformos veiklą remianti ir dėl jos strategijos konsultuojanti darbo grupė Europeana pro interneto puslapyje pateikė 7 patarimus skaitmeninių istorijų pasakotojams.

Nors skaitmeninis istorijų pasakojimas gali turėti daug skirtingų formų, visi geriausi jų pavyzdžiai žmones paliečia asmeniškai ir emociškai.

Iš skaitmeninių istorijų žmonės tikisi įgyti žinių, bet taip pat pajusti su jomis ryšį, būti jų įtraukti ir įkvėpti. Būtent tai ir skiria istorijų pasakojimą nuo kitų turinio rūšių ir suteikia jam tokį reikšmingą vaidmenį įtraukiant ir buriant bendruomenę kultūros paveldo sektoriuje.

Europeanos tinklo asociacijos darbo grupės nariai, remdamiesi savo pačių emocinio įsitraukimo patirtimis bei vyraujančiais istorijų pasakojimo metodais, siūlo 7 patarimus, kaip kurti emociškai įtraukiančius pasakojimus pristatant kultūros paveldą.

  1. Būkite asmeniški: asmeninės istorijos gali atgaivinti praeitį ir padėti žmonėms susisieti su istorija emociniame lygmenyje, įsivaizduoti save kito vietoje. Atsižvelkite į kultūros artefaktų ir vietovių reikšmę žmonėms. Pavyzdžiai: Your Story, Our Story („Tenement“ muziejus Niujorke), Wellcome Stories („Wellcome Collection“ muziejus Londone) ir The stories (Nacionalinis Italijos Markė regiono archeologijos muziejus).
  2. Būkite neformalūs, bet specialistai: žmonės nori mokytis iš specialistų, bet tai neturėtų būti nemalonus darbas. Tol, kol turinys yra gerai informuotas, Jūsų istorijos formatas ir tonas gali būti eksperimentinis ir žaismingas. Svarbu rasti tinkamą balansą. Pavyzdžiai:  ‘There is a bat in the library’(Anglų liaudies buities muziejus) and The Royal Game of Ur (Britų muziejus Londone).
  3. Pasakokite paslėptas istorijas: tiek daug kultūros istorijos lieka nepapasakota. Rinkdamiesi temas, pagalvokite, ko trūksta, ir stenkitės suteikti balsą skirtingiems žmonėms ir bendruomenėms. Pavyzdžiai: People Not Property (Istorinis Hudsono slėnis JAV), Minority Report: The Jews of Lebanon (Arab News) and Hidden Histories of Exploration (Karališkoji geografų draugija Londone).
  4. Iliustruokite savo teiginius: kertinė kultūros paveldo sektoriaus stiprybė – vaizdinės medžiagos gausa. Ilgais rašytiniais ar sakytiniais pasakojimais įtraukti lankytojus gali būti sunku. Istoriją suskaidę į dalis pasitelkę vaizdinę (arba garsinę) medžiagą ir suteikę laiko ją reflektuoti, galite praturtinti lankytojų patirtį. Pavyzdžiai: Las hilanderas. Una historia en imágenes (Prado muziejus Madride), MetKids ir Gods In Color (Skulptūrų muziejus „Liebieghaus“ Frankfurte).
  5. Naudokite kelrodžius: geriausios istorijos kviečia žmones į aiškiai apibrėžtą kelionę. Skaitmeniniame pasakojime – ypatingai sudėtingose arba eksperimentinėse platformose – aiški naratyvo struktūra yra būtina. Naudokite paprastą navigaciją, kad lankytojai visada žinotų, kur jie yra. Pavyzdžiai: Things that Talk („Things That Talk“ fondas) ir A Picture of Change for a World in Constant Motion (New York Times).
  6. Būkite konkretūs: specifinės temos gali įtraukti plačias auditorijas. Pradėkite nuo konkrečios detalės, kuri yra Jūsų istorijos šerdyje, tada pereikite prie platesnio vaizdo. Asmeninės istorijos ir gerai parinkti vaizdai gali padėti išlaikyti dėmesį. Pavyzdžiai: Artwork in Focus(Art UK) ir A Closer Look (Luvro muziejus Paryžiuje).
  7. Sukelkite jausmus ir prisiminimus: kultūros istorijos pasakojimai turi būti paremti faktais, bet šie neturi būti sausi. Nebijokite pasitelkti deskriptyvių, asociacijas keliančių vaizdinių ir prieigų, kurios kviestų lankytoją įsivaizduoti save pasakojime. Pavyzdžiai: You Are Flora Seville (Egham muziejus), Faint Signals (Britų biblioteka Londone) and NYC (Niujorko municipalinis archyvas).

Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą Europeana Pro informaciją

Atnaujinta: 2021-06-08