5 virtualios parodos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai atminti

2020 m. kovo 11 d. sukanka 30 metų, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir pasauliui paskelbė apie Lietuvos žmonių pasiryžimą būti laisviems ir nepriklausomiems. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, kviečiame apžiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo, valstybės archyvų ir muziejų parengtas virtualias parodas, skirtas kovo 11-ajai atminti.

1. „Kelias į laisvę“. Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje pristatomas sovietų okupuotos Lietuvos kelias į nepriklausomybę. Parodos eksponatai atspindi 1944–1953 m. partizaninį karą ir svarbiausius 1954–1990 m. neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo reiškinius, atvedusius į 1990 m. kovo 11-ąją. Virtualios parodos tekstai pristatomi lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Vytauto Daraškevičiaus, Broniaus Kašelionio, Romo Kauniečio, Algirdo Sabaliausko nuotraukų kolekcijose.

2. „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“. Lietuvos valstybės naujojo archyvo parengta virtuali paroda supažindina su dokumentais, atspindinčiais reikšmingus Nepriklausomybės siekio etapus. Parodoje pateikiami laiškai, telegramos, užsienio valstybių politikų ir organizacijų oficialūs raštai, liudijantys požiūrį į Kovo 11-osios Aktą, fotografijos, kuriose užfiksuotos įsimintinos Lietuvos ir tarptautinės visuomenės solidarumo su Nepriklausoma Lietuva akimirkos. Specialiai šiai parodai prisiminimais apie Kovo 11-ąją pasidalijo Nepriklausomybės Akto signatarai Irena Andrukaitienė, Birutė Valionytė, Zenonas Juknevičius ir fotomenininkas Liudas Verbliugevičius. Eksponuojami dokumentai yra iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA), Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) ir Lietuvos Respublikos Seimo archyvo saugomų fondų.

3. „KTU dėstytojai – Kovo 11-osios signatarai“. Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus virtualioje parodoje galite pamatyti istorines fotografijas, kuriose užfiksuotos signatarų gyvenimo akimirkos, jų asmeninius dokumentus, rankraščius. 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signatarais iš 123 asmenų tapo keturi Kauno politechnikos instituto (tų pačių metų spalio 31 d. tapusio Kauno technologijos universitetu) dėstytojai: Aukštosios matematikos katedros docentas Antanas Karoblis, Teorinės mechanikos katedros profesorius Vytautas Paliūnas, Filosofijos katedros lektorius Algirdas Vaclovas Patackas ir Mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorijos vedėjas docentas Povilas Varanauskas.

4. „Atminties ženklai“. Žemaičių muziejaus „Alka“ virtualioje parodoje publikuojama dalis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos pradžios leidinių fragmentų. Šie fragmentai parodai buvo atrinkti iš muziejuje saugomo menininkės, menotyrininkės, buvusios ilgametės Telšių dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės, aktyviai dalyvavusios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Telšių skyriaus veikloje ir sukaupusios gausią to meto periodinių leidinių bei afišų kolekciją, rinkinio. Parodoje pateikiami Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio veiklos pradžios – 1988–1991 m. leidinių fragmentai: laikraščių „Varpas“, „Aušrinė“, „Atgimimas“, „Jaunoji Lietuva“, „Tremtinys“ ir kt. Pilnus leidinius galima pamatyti Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos portale (limis.lt)

5.„Kovo 11-oji ir jos atgarsiai“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyriaus virtuali paroda pristato Seimo archyve saugomus to meto įvykius liudijančius dokumentus. Parodai atrinkta labai nedaug, keleto mėnesių, rašytinių dokumentų ir nuotraukų, kuriuose užfiksuota įvairių pasaulio politikų ir žmonių reakcija į Kovo 11-osios aktą. Parodoje pristatomi dokumentai suskirstyti į septynes grupes. Tai Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimaisi, užsienio politikų ir įžymių žmonių požiūrį į Kovo 11-osios aktą liudijantys dokumentai, Lietuvos žmonių ir lietuvių išeivijos sveikinimai, palaikymą ir kitokias to meto nuotaikas atspindintys laiškai bei telegramos. Parodoje galima susipažinti su buvusių sąjunginių respublikų gyventojų, darbo kolektyvų ir organizacijų laiškais, kuriuose palaikomas arba kritikuojamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Užsienio valstybių gyventojų ir organizacijų laiškuose ir telegramose reiškiamas solidarumas su Lietuva. Eksponuojamose nuotraukose užfiksuotos akimirkos iš Vilniuje, Maskvoje ir tuometiniame Leningrade vykusių mitingų, kuriuose buvo remiamas Lietuvos žmonių siekis tapti nepriklausomiems.

Iliustracija: Mitingo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų pirmosios sesijos metu akimirka. 1990 m. kovo 10 d. Romo Jurgaičio fotografijos fragmentas iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo.

Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos valstybės naujojo archyvo, KTU muziejaus ir Žemaičių muziejaus „Alka“ informaciją

Atnaujinta: 2020-03-10